Savaitė be patyčių – savaitė be tylos

Savaitė be patyčių – savaitė be tylos

Kaip atrodytų pasaulis, jei nekalbėtume apie laimę? Jei tylėtume ir nepasakotume apie iš džiaugsmo ant debesų vaikščioti verčiančias akimirkas? Bet kažkodėl mes pasirenkame tylėti apie tai, kas galvoje kartais užima daug daugiau vietos nei laimingi nutikimai. Kažkodėl bijome šnekėti apie liūdesio perpildytus dalykus. Laikui einant, pilki problemų debesys užtemdo beviltiškai prasiskverbti bandančius laimės spindulius. Dėl to galima kaltinti mūsų pasirinktą arba kitų suteiktą tylą. Kodėl laukiame momento, kai problemos nebetilps ir galutinai užtemdys laimės saulę?

12325516_1042152739189907_1364278400_o

Viena iš didžiausių ir aktualiausių problemų šiame pasaulyje – patyčios. Kovo 14-20d. Lietuvoje vyksta Savaitė be patyčių. Bet patyčios nėra dalykas, kuris egzistuoja tik savaitę, todėl turėtume apie tai neužmiršti ir likusias 358 dienas. Visi esame skirtingi, bet mus vienija vienas bendras dalykas – mes esame žmonės. Tad kodėl yra tyčiojamasi iš žmogaus kitoniškumo? Iš jo požiūrio į pasaulį? Iš tam tikros negalios? Iš to, ką jis myli? Neatsukime nugaros tiems, kurie tyčiojasi, ir tiems, kurie gyvena baimėje bei tyloje. Juk greičiausias būdas sustabdyti patyčias – kalbėti. Dalijamės su Jumis radijo laidos ,,Paraštės” įrašu, kuriame kalba jauni, retkarčiais visuomenės atstumiami, bet įkvepiantys ir susimąstyti apie patyčių ir netolerantiškumo daromą įtaką verčiantys žmonės. Žmonės, kurie ištvėrė patyčias ir susprogdino tylos burbulą.

 

Komentarai išjungti.