Pirmasis sniegas (Lapkričio ir Gruodžio pokalbis)

Pirmasis sniegas (Lapkričio ir Gruodžio pokalbis)

– Et, Gruodi, kaip liūdina tris mano savaites pravardžiuojantys mokiniai…

– Negi taip baisiai užgaulioja?

– Taip, taip… „Prieškalėdinė depresija“ – dar švelnus pasakymas. Netgi juodąja skyle vadina… Lyg aš suryčiau jų laiką!

– Na… Iš dalies, tai – tiesa.

Lapkritis susiraukė, paraudonavo iš pykčio ir jau žiojosi rėžti pikčiausius žodžius bičiuliui, tačiau Gruodis savo ruožtu kalbėjo toliau.

– Lapkriti, nesupyk, tačiau negaliu tavęs apginti… Tu – niūrus, šaltas, anksti atimi dienos šviesą. Negana to, tu toks jautruolis! Verki ir verki, mokiniai baigia batus prisemti. Argi negali šiek tiek pakentėti, kol aš užimsiu tavo vietą? 

– Kodėl gi tu taip kalbi? Argi pats nesi jautrus? Kai priverki snaigėmis, žmonės dorai į darbą nuvažiuoti negali… Mano šaltis, su tavuoju palyginus, beveik vasaros šiluma! – išbėręs žodžius, Lapkritis sustojo įkvėpti oro. – Ką daryti, jei aš esu melancholikas? – jo pyktis staiga persimainė į liūdesį. – Gruodi, Gruodi, kaip tau pasisekė, jog tave myli! Ką gi aš čia bandau tave peikti… Tu tiesiog nušvieti visus savo džiaugsmo ašaromis, mokiniai negali atitraukti ne tik akių dėl tavo ir gamtos dermės, bet ir minčių – tu turi Kalėdas ir net Naujuosius Metus! Aš niekada nebūsiu toks, kaip tu…

Gruodis staiga pasijuto blogai, pasakęs draugui tiesą. Jis priėjo arčiau, uždėjo Lapkričiui ant peties ranką ir tarė:

– Neliūdėk, Lapkriti. Tu neprivalai būti toks, koks esu aš. Tu esi nuostabus, koks esi! Kaip kvaila buvo pradėti ginčą. Juk mes draugai! Ir mes galim vienas kitam padėti… – Gruodis mįslingai šyptelėjo. – Ką manai – ar užteks ir man vietos biure? Sumaišytume tavąją tamsą ir liūdesį su mano džiaugsmu ir šviesa. Joks mokinys neišdrįs tavęs pavadinti juodąja skyle! Na, nebent baltąja, bet tai jau šis tas geresnio.

Lapkritis nukreipė žvilgsnį į bičiulį Gruodį, iš akių bandė veržtis ašaros, tačiau, nurijęs jas, jis plačiai išsišiepė. 

– Gruodi, skubėkim į biurą. Kuo greičiau.

 

Po šio sąmokslo tarp dviejų draugų galime džiaugtis pirmuoju sniegu! Mokiniai, kad ir kaip sunku būtų, nestebeilykime per langus visą pamokos laiką – pasistenkime neviršyti trisdešimties minučių 🙂 Taip pat būkime budrūs rytais eidami mokyklos kieme ir lipdami laiptais – kartu su sniegu sugrįžo ir ledas!

img_8348

 

 

 

 

Komentarai išjungti.