Pagal
Autorius: Saima Banevičiūtė

Ate, vasara, labas, mokykla!

Ate, vasara, labas, mokykla!

Sveiki, rygiškiečiai!

Su jumis ir vėl sveikinasi jūsų pasiilgusi RJG.lt komanda! Ar galite patikėti, kad gražiausias, šilčiausias ir pats mylimiausias metų laikas – vasara – galų gale pasibaigė? Sunku suvokti, kad su vasaros vakarais, bemiegėmis naktimis, kelionėmis, poilsiu, jūra bei geru oru mes ir vėl turime atsisveikinti… Kaip liūdna, tiesa?  Turbūt kiekvienam iš mūsų neduoda ramybės mintys apie tai, kad nespėjome nuveikti to, ko tikrai norėjome, kad nepabuvome tose vietose, kurias žūtbūt norėjome aplankyti…O ne! Dar ir tai, kad nespėjome atsidžiaugti paskutiniais saulutės spinduliais…Nė vienas iš mūsų nenori grįžti į tą pastatą, kurį vadiname mokykla, o ir mintys apie mokymąsi kelia šiurpą…Bet juk nėra viskas taip blogai! Grįžtame į vietą, kurioje mūsų laukia seniai matyti klasės draugai, mokytojai, pasiilgusi auklėtoja. Juk turime tiek daug papasakoti, jog išsisklaido visos blogos nuotaikos! Pasidžiaukite paskutinėmis dienomis, skaitytojai, pasimėgaukite šviežių vaisių kokteiliu ir nusiteikite ateinantiems mokslo metams, kurie, patikėkit, žada be galo daug. Visų jūsų 9 val. lauksime gimnazijos kieme paminėti rugsėjo 1-osios šventę. Susitiksime mokykloje!

large (6)

Paskutinis skambutis

Paskutinis skambutis

Jau viskas…Skamba paskutinis mokyklinis skambutis…Skamba jis kasmet. Kartojasi neišvengiamai kaip pavasaris, žolė, triukšmas paukščių lizduose. Skamba kiekvieną pavasarį, bet vis kitiems. Pagaliau?…Na, sunku būtų ką nors pasakyti nepastovėjus abiturientų ,,batuose‘‘. Ar visgi lengva susitaikyti su tuo, kad jau daugiau nebežengs mokyklos koridoriumi, žino tik jie.

Mieli abiturientai,

Šita savaitė buvo kažkuo ypatinga. Mokykloje tvyrojo įtampa, kurią jautėme ir mes- pirmokai. Suprantame, kad tai kažkoks kitoks laikas. O dangau, Jūs išeinat!!! O mes dar liekam…Mes liekam, o mūsų mintys išeina su jumis:

-Kadangi jau atėjo ta diena, kai reikia žengti žingsnį į platesnį pasaulį, kai paskutinį kartą nuskamba mokyklos skambutis… Pirmiausia norėčiau palinkėti sėkmės, nes Titaniku plaukę žmonės visi buvo sveiki ir turtingi, bet tik keletą lydėjo sėkmė iki pat galo. Jei Jus lydės sėkmė visad ir visur, būsit sveiki, jei būsit sveiki, taip pat jausitės laimingi. Bet svarbiausia, linkiu apsupti save žmonėmis, kurie padėtų ir paskatintų lipti tais mažais laipteliais aukštyn ir neleistų pasiduoti suklupus. Siekit savo tikslo visad, net jeigu aplinkiniai sakys, jog tai absurdas. Jei žinai, ko nori, įveik visas kliūtis ir pasiimk tai!      Tautvydas

 

 Abiturientai, nuoširdžiai noriu jums palinkėti neišblėstančios energijos, noro bei kūrybiškumo! Prisiminkit: ,,Ir duris uždarius laikas bėga!‘‘     Saima

 

-Štai viskas baigėsi. Jūs baigėte dvylika klasių ir dabar pilnai atsakote už savo ateitį. Linkiu jums gerų egzaminų rezultatų ir tikiu, kad jūsų laukia šviesi ateitis !      Sigitas

 

– Rūpinkitės kitų laime ir taip atrasite savąją.    Aistė

 

-Gyvenimo taisyklė numeris vienas: Imk ir semk iš gyvenimo viską, ką jis tau dovanoja, o svarbiausia – šypsokis pasauliui taip, kaip jis nori, jog šypsotųsi Tau. Tavęs laukia ilgas kelias, kuriame liūdesiui nebus vietos!    Akvilė

                  

Nors neišgirsit jau daugiau skambučio
ir nematysit tų pačių pažįstamų veidų,
bet nepamirškit nei sunkumų, nei šviesių minučių,
nei sukauptų žinių, nei mylimų draugų.

                                                                                             Ausmėja

 

-Už šios mokyklos durų Jūsų laukia visiškai kitoks, ko gero, sudėtingesnis pasaulis. Bet linkiu Jums niekada nepasiduoti ir siekti savo tikslų bei svajonių. Stenkitės panaudoti tai, ką išmokote mokykloje, ir gyvenimo kelias bus kur kas lygesnis.      Deimantė

 

-Linkiu, kad nuskambėjus paskutiniam skambučiui, nepamirštumėte, jog gimnazija buvo jums lyg antrieji namai. Naujame ir dar nepažįstamame gyvenimo kelyje susiraskite naujų bendraminčių, tačiau nepamirškite ir senų bendraklasių bei mokytojų! Išlikite stiprūs ir kantrūs, tapkite puikiais studentais, būkite laimingi ir visada jus telydi sėkmė!      Gabija

 

-Linkiu, kad platusis pasaulis, kuris buvo jums nepažįstamas, nesukelia baimės, o kaip tik suteikia džiaugsmo, laimės ir jėgų juo eiti.     Gabrielė

 

-Niekada neik lengviausiu keliu, nes tik sunkus darbas atvers tau duris į pasaulį.    Ieva S.

 

-Te tavo norai ir troškimai sutampa su ateitimi, linkiu tau rasti savo kelią ir gyvenimo duris… Ieva Š.

 

-Linkiu kiekvienam surasti savo kelią, kuriuo einant nereikėtų žvalgytis atgal.    Kotryna

 

-Atėjau į šią mokyklą, kaip visai neseniai atėjote ir jūs, pamilau šią mokyklą, kaip kadaise arba neseniai pamilote ir jūs, greitai liūdėsiu ją palikdama, kaip šiandien liūdite jūs. Taip metai po metų ratas nesustoja. Vieni ateina, o kiti išeina, bet visi mes tampame šios mokykloj dalele. Ir tai svarbiausia.     Meda

 

-Mielieji abiturientai, tuoj nuskambės paskutinis mokyklos skambutis… Linkiu didelės sėkmės, kuri jus lydėtų visą gyvenimą. Neužmirškite mūsų gimnazijos, pačių geriausių mokytojų ir to paprasto valgyklos maisto, kurio kvapas visada vilioja visus. Siekite savo svajonių ir užsibrėžtų tikslų, tegul jus visada lydi sėkmė, džiaugsmas ir meilė.       Miglė

 

-Linkiu niekada neprarasti šypsenos veide ir vaikiško džiaugsmo akyse!    Raminta

 

-Abiturientai, jūs išskrendate lyg paukščiai į tolimus kraštus, tad mes, pirmokai, linkime jums sėkmės atverčiant naują gyvenimo puslapį, kuriame nebus tų pačių veidų ir mokytojų, kurie visada paguostų ar sudrausmintų. Linkime drąsiai ir su pasitikėjimu žengti į šį atvirą ir kupiną galimybių pasaulį!     Reda

 

-Nuaidėjus skambučiui jūs paliekat savo suolą, praeinat šiais, jau kiek pabodusiais koridoriais, galbūt paskutinį kartą atsisveikinat su budėtoja… Mes, pirmokai, jums linkime nepamiršti savo suolų, mokyklos draugų, mokytojų, klijuotų ar naujų vadovėlių, linkime siekti savo tikslų, subrendusių šioje gimnazijoje, linkime neliūdėti ar per daug nedžiūgauti pabaigus šias “kančias”. Jūsų laukia dar daugybė metų mokslo, tad viliamės, kad jūs nesuklupsit pusiaukelėj,  atsakingai žiūrėsit į savo pareigas bei visuomet sieksite savo svajonių.    Rytis

 

-Linkiu, kad naujai atsivėrusios durys atneštų tik geras emocijas, supratingus aplinkinius ir nesibaigiančią sėkmę!    Rugilė

 

-Jūs jau šioje gimnazijoje nuėjote kelią, kuris mūsų dar tik laukia. Dabar Jūs jau žengiate žingsnį į naują gyvenimo etapą, būsiantį tikru išbandymu. Tegul Jums šiame gyvenimo etape nepristinga pasitikėjimo savimi, idėjų, energijos ir žinių. Išlikite savimi ir siekite užsibrėžtų tikslų.     Toma

 

-Kad išėjimas į platųjį pasaulį nebūtų kelio pabaiga, o naujo gyvenimo etapo pradžia.    Ugnė

 

-Pro mokyklos langus vaikystė staiga prabėgo. Štai ir pasibaigė jūsų jaunos dienelės: juokas, išdaigos, šėlionės. Sunku patikėti, tačiau jau labai greitai nuskambės paskutinis skambutis. Todėl, Rygiškių Jono gimnazijos abiturientai, linkiu didžiausios sėkmės ir kantrybės tęsiant mokslus universitete, sėkmingai pradėkite kilti karjeros laiptais ir savo protingumu, supratingumu bei pagalba kitiems garsinkite Lietuvos vardą!    Vestina

 

-Nepamirškite savo užsibrėžtų tikslų. Būkite laimingi, laiku supraskite, kas gyvenime svarbiausia. Kovokite už save ir visada siekite geriausio rezultato. Darykite vieni kitiems gera ir būtinai prisiminkite savo senąją mokyklą, kuri Jus tiek daug visko išmokė.   Viktorija

 Kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia!

Icondrawer-Christmas-Bell8iznLXa8T

Tarptautinė muziejų diena

Tarptautinė muziejų diena

1977 m. Maskvoje vyko 11-oji Tarptautinės muziejų tarybos konferencija, kurioje buvo nuspręsta minėti Tarptautinę muziejų dieną. Dabar ši  šventė gegužės 18 d. minima 150 šalių. Įvairių šalių muziejuose rengiamos atvirų durų dienos, konferencijos. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“, į kurią įsijungė ir Lietuvos muziejai. Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai nedirba, bei supažindinti su muziejais įvairių bendruomenių narius. Tą dieną organizuojami renginiai lankytojams nemokami.

large (6)

Motinos diena✿

Motinos diena✿

„Mama – tai mūsų tikriausias draugas, kai išbandymai, staigūs ir sunkūs, užgriūna mus; kai suklesti nelaimė; kai draugai, kurie džiūgauja su mumis sėkmės akimirką, palieka apsupus problemoms. Ji tvirtai mus palaiko savo kilniais pamokymais, pataria mums, kad išsklaidytų tamsos debesis ir sugrąžintų taiką mūsų širdyse.“ – Washington Irving

Motinos diena švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Motina tapatinama su žeme. Taigi pavasarį, kai garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštamos ir motinos. Atėjus šiai dienai, kiekvienas susimąstome apie šį nepakeičiamą ir, iš tiesų, neįkainojamą turtą, prisimename nuolatinę globą ir rūpestį, kurį mums teikia mama. Jos meilė – neišsenkanti, stipri, spindinti… Jai turime skirti daug gražių žodžių, dėmesio ir būti dėkingi už tai, kad esame. Nepamirškime šiandien stipriai, stipriai apkabinti savo mamas, padovanoti joms gražiausią puokštę gėlių ir pasakyti kaip jas mylime!

large (1)

Interviu✎

Interviu✎

Mieli skaitytojai,

Norime su jumis pasidalinti dar dviem, be galo įdomiais interviu. Kiekvienas pokalbis su buvusiais mokyklos mokiniais, dabartiniais studentais, yra mums naudingas ir reikalingas, tad skubame skaityti!

  1. Kiekvienas mokinys sutiktų su teiginiu, kad mokykla tai kančia, manau ir jūs kažkada taip manėte. Ar ir dabar tam pritartumėt, ar visgi norėtųsi sugrįžti į mokyklą?

Sveiki! Labai malonu vėl prisidėti prie RJG.LT komandos ir pasidalinti savo mintimis kartu su Jumis!

Tiesą sakant, esu laiminga, kad mokykla mano gyvenime – jau praeitas etapas. Galbūt tai skamba keistai… Bet tikrai nenorėčiau sugrįžti atgal mokytis. Bemiegės naktys, kontroliniai ir mokymasis kiaurą parą nevilioja. Galbūt daugeliui dabartinių studentų nutiko atvirkščiai. Universitete dėstytojai apkrovė didžiuliu krūviu ir neretas pagalvoja, kad mokykloje tikrai buvo geriau, tačiau man nutiko priešingai. Aš visuomet buvau maksimalistė ir mokykloje stengiausi išsunkti iš savęs daugiau nei įmanoma. Todėl aukštoji mokykla man – laisvės pliūpsnis, kuriame mokslo vadeles laikai pats ir niekas kitas to už tave nepadarys. Žinoma, visuomet neapsakomai gera sugrįžti į mokyklą ir aplankyti gimtuosius koridorius bei mokytojus, kurie visuomet priima taip šiltai ir jaukiai kaip tėvai.

  1. Kas padarė didžiausią įspūdį jūsų studijuojamame universitete?

Apskritai, pasaulyje nėra vien tik neigiamų ar teigiamų dalykų, todėl ir studijos turi savų pliusų ir minusų. Daug kas mini, kad universitete jaučiasi laisvesni, kadangi dėstytojai į juos žvelgia kitaip nei mokytojai, jie turi didesnę laisvę diskutuoti ir atskleisti savo nuomonę. Iš tikrųjų, aš šio pokyčio nepatyriau. Galbūt todėl, kad mokykloje nejaučiau jokių suvaržymų, apribojimų ar kitokio požiūrio į mokinius. Taip pat būtinai paminėsiu, kad į nieką nekeisčiau laisvesnių vakarų, kuriais gali mėgautis studijuodamas universitete.

  1. Ką galėtumėte patarti abiturientams, kurie dar nėra tiksliai apsisprendę, ką nori studijuoti?

Patarčiau neskubėti ir nesinervinti. Reikia nebijoti keisti savo sprendimus, nebijoti kitų žmonių nuomonės. Juk tik pabaigęs universitetą gali suprasti, kad tos studijos buvo ne tau. Niekada nevėlu pasukti reikiama linkme. Juk savęs pažinimo kelias yra ilgas ir sudėtingas.

  1. Kaip manote, ko trūksta dabartinėje švietimo sistemoje?

Dabartinėje švietimo sistemoje trūksta pačios sistemos. Sistemos, kuri būtų naudinga mokiniams, o ne žmonėms, norintiems pasipildyti piniginę. Trūksta bendradarbiavimo ir susikalbėjimo tarp universiteto ir mokyklos. Atėjusi į universitetą pastebėjau, kad dėstytojai ir mokytojai gyvena visiškai skirtinguose pasauliuose, kas, iš tikrųjų, trikdo mokymosi procesą.

  1. Kokiame universitete studijuojate? Kas paskatino pasirinkti būtent jį?11018167_819331918139460_6194122902871850833_n

Studijuoju Vilniaus Universitete. Iš tikrųjų, pildydama dokumentus, kitų universitetų net nesirinkau. Apskritai, manau, kad aukštai reitinguojamuose užsienio universitetuose studijų kokybė yra geresnė, tačiau norėjau likti Lietuvoje, todėl, mano nuomone, Vilniaus Universitetas buvo vienintelis pasirinkimas.

  1. Ką galėtumėte patarti dabartiniams abiturientams?

Dabartiniams abiturientams norėčiau pasakyti, kad egzaminai – tai nėra baubas. Jie ateina ir praeina daug greičiau, nei galit įsivaizduoti.

Urtė Korsakovaitė

  1. Kokiame universitete studijuojate? Kas paskatino pasirinkti būtent jį?

Girdėjusi begalę gerų atsiliepimų, atsižvelgusi į reitingus ir gavusi kelias rekomendacijas, rugsėjį pradėjau studijuoti architektūrą University of the West of England, Bristol. Iki šiol nesigailiu savojo sprendimo ir mėgaujuosi kiekviena diena.

  1. Koks baisiausias įvykis buvo nutikęs išvažiavus studijuoti į nepažįstamą šalį?

Turbūt kiekvienas išlipęs iš lėktuvo nepažįstamoje šalyje pirmiausia pagalvotų: ,,O kas dabar?‘‘ Pamenu, kai iškart po skrydžio turėjau vykti į Bristolio centrą pasirašyti sutartį dėl nuomos ir po kelių valandų pasiimti raktus iš namo šeimininkės, o net nežinojau, jog čia autobusai sustoja tik iškišus ranką į gatvę. Buvo nemažas iššūkis susiorientuoti mieste, 6 kartus didesniame nei Marijampolė. Bet baisiausias įvykis buvo nutikęs prieš mėnesį, kai turėjau po savaitės skristi į Lietuvą aplankyti tėvus ir nuvažiavusi į miesto centrą pasilenkiau prie suoliuko susidėti pirkinius į krepšį, o kažkas greitai praėjęs man už nugaros nušvilpė piniginę. Po kelių sekundžių bloga nuojauta privertė apsidairyti, tačiau nei mano piniginės su asmens tapatybės, studento, banko kortelėmis, autobuso bilietais bei vairuotojo pažymėjimu, nei plėšiko, įsimaišiusio minioje tarp gatvės muzikantų, nebuvo matyti. Neturėjau net kaip sugrįžti namo, bet apmaudžiausia buvo tai, kad po mėnesio atostogų, praleistų dirbant ir mokinantis egzaminams norėjau bent savaitei ištrūkti ir pamatyti šeimą, o tas nepažįstamasis, dingęs minioje, sužlugdė mano viltis… Gerai, kad viskas gerai baigėsi. Piniginė buvo apytuštė, todėl plėšikas nieko vertingo joje neradęs numetė pakelėje, o kitas žmogus ją radęs nunešė į policiją. Dar tą pačią dieną universitetas su manimi susisiekė, dėl mano rasto turto. Tai buvo pati baisiausia ir pati laimingiausia diena mano gyvenime! Galėjau sugrįžti į Lietuvą! Matyt, pirmiau reikėjo pajusti praradimo jausmą, jog suprasčiau, kiek daug man tai reiškia.

  1. Ar buvo sunku priprasti studijuoti ne gimtąja kalba?

Pamenu, kai pirmomis savaitėmis buvo baisu net pasisveikinti su autobuso vairuotoju ir nusipirkti bilietą. Teko ne kartą apsikvailinti ieškant darbo, tvarkant reikalus dėl banko sąskaitos, kalbant su dėstytojais apie projektus, kol ne tik pripratau prie įvairių žmonių akcentų, bet ir pradėjau juos suprasti. Sėdint universitete būdavo sunku likti neužkalbintai, vis kas nors praeidamas paklausdavo iš kur aš, ką studijuoju, ar man čia patinka ir t.t. Visi būdavo geranoriškai nusiteikę padėti, jei tik man reikėdavo pagalbos ar turėdavau klausimų. Visgi universitete studijuoja daugybę kitų International Students  iš visų pasaulio kampelių ir juos pažinusi supratau, kad visi sėdime toje pačioje valtyje. Nemeluosiu, pirmus mėnesius buvau tarsi „įstrigus“ tarp dviejų kalbų, vis pamiršdavau, kurią kalbą girdėjau, kursiokams užsisvajojus atsakydavau lietuviškai, o tėvams būdavo sunku išversti į lietuvių kalbą tai, ką veikėme paskaitose. Kartais dar dabar nutinka, jog tik gale filmo suprantu, kad jis ne lietuvių kalba. Nuoširdžiai patariu netikėti kalbomis, jog išvažiavus į užsienį po kelių savaičių pradėsite kalbėti angliškai kaip britai. Tikrai ne. Ir netgi nesvarbu, kaip gerai jūs šnekėjote mokykloje, nes čia viskas bus kitaip. Tik po pusės metų, praleistų Anglijoje, galiu sakyti, kad dabar yra lengviau  ir galiu laisviau šnekėti.

  1. Kas padarė didžiausią įspūdį jūsų studijuojamame universitete?

Tikriausia, visas universitetas aprūpintas studijoms reikalingomis technologijomis daro didelį įspūdį ir jeigu, ko nors nerandi, net jei tai ir, tarkim, koks nors šviesos atspindžio jutiklis, gali pasakyti ir jau kitą savaitę tai pamatysi dirbtuvėse. Ir dėstytojai! Jie tokie  geranoriškai nusiteikę ir jei tik turi klausimų apie projektą, gali prašnekėti apie tai kelias valandas. Kai kurie net patys pamatydami mane koridoriuje pirmi pasisveikina, o per pertraukas prisėda šalia. Apskritai žmonės čia nebijo būti savimi. Visi turime skirtingas religijas, odos, akių ir plaukų spalvas, stiliaus skonius, vardus. Visi šiuo atžvilgiu tolerantiški, atsipūtę ir malonūs. Taip ir turi būti. Kartą netyčia vienam žmogui trenkiau su alkūne, o jis manęs atsiprašė ir palinkėjęs geros dienos pabučiavo į ranką.

  1. Ką galėtumėte patarti dabartiniams abiturientams?

Tiems, kurie planuoja studijuoti užsienyje, patarsiu: anglų, anglų ir dar kartą anglų kalba! Cheers.10351524_875369702486716_3767396928474967735_n

  1. Daugelis mokinių sutiktų su teiginiu, kad mokykla – tai kančia. Ko gero, ir jūs kažkada taip manėte. Ar ir dabar tam pritartumėt, ar visgi norėtųsi sugrįžti į mokyklą? Kodėl?

Visai nesinori sugrįžti į mokyklą. Nesutikčiau, kad mokykla – kančia, bet ten eini, nes reikia. Universitete kitaip. Tavęs niekas neverčia. Tu eini, nes pats taip pasirinkai ir žinai, kodėl esi būtent čia. Nors studijos reikalauja daug daugiau dėmesio ir jėgų, nuostabu žiūrėti, kai žmonės nemiega kelias savaites prieš projektų atsiskaitymus, vieni kitiems padeda su techniniais brėžiniais, sėdi iki ryto dirbtuvėse darydami modelius, su didele aistra akyse pristato savo darbus ir dėl to nesiskundžia . Visi dievina tai, ką daro. O trečią valandą ryto universitete susitikus dar kelis tokius pačius slampinėjančius kursiokus kaip aš, visi pradedame juoktis, nes puikiai suprantam, kodėl mes čia esame.

Agnė Arlauskaitė

Kultūros diena

Kultūros diena

Pasaulio kultūros diena, kuria siekiama paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes, minima nuo 1935 metų. Balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Sutartį inicijavo rusų mąstytojas N. Rerichas, kuris keliaudamas po įvairias šalis suvokė, kad pasaulyje yra daugybė gražių meno paminklų ir juos būtina saugoti. Tokia sutartis atsirado įvertinus, kad įvairių šalių kultūros paminklus nuniokojo karai, o ir dabarties žmonės ne visi suvokia kultūrinio palikimo vertę. Kultūros dienos simbolį nutarta laikyti – Taikos vėliavą. Baltame vėliavos fone tamsaus purpuro spalvos amžinybės žiedas juosia tris sferas. N. Rerichas, siūlydamas Taikos Vėliavos idėją, rašė: „Yra dalykų, be kurių įmanoma gyventi, ir yra dalykų, be kurių gyventi neįmanoma. Dabar be Taikos Vėliavos išgyventi nėra galimybės. Ji saugo KULTŪRĄ, o kultūra aprėpia visa tai, kuo gyvas žmogus: meną ir mokslą, religiją ir grožį… Vėliava saugo ir žmogiškuosius tarpusavio santykius, kviesdama palaikyti taiką žemėje ir geranoriškumą tarpusavyje.“ Kultūros dienos iniciatoriai tiki, kad šioji diena kiekvieną šalies gyventoją įpareigos ir motyvuos gyventi kultūringiau aukščiausių vertybių pagrindu, primins etikos svarbą visose srityse,primins apie taikią mokslo pritaikymo būtinybę ir kultūros, kaip pagrindo būtinybę visose visuomenės gyvenimo srityse.

pakelta-taikos-veliava-kaune-kaunas.lt_