Pagal
Autorius: Ugnė Vitkauskaitė

Pasaulinė sveikinimosi diena

Pasaulinė sveikinimosi diena

Kiekvieną dieną sveikinamės daugybę kartų su įvairiais žmonėmis. Rankos paspaudimas, apkabinimas ar tiesiog žodis „Labas“, ištartas susitikus draugą, priverčia mus nusišypsoti.

Bet ar žinojote, kad prieš 42 metus du amerikiečiai broliai Maiklas ir Brajenas Makkomak, kovojantys prieš šaltąjį karą, paskatino švęsti sveikinimosi dieną, per kurią sveikintis su pažįstamais ir nepažįstamais niekad nebus per daug? Jiems netyčia susitikus Nebraskoje, jie taip apsidžiaugė, kad nusprendė savo džiaugsmu pasidalinti su savo draugais ir pažįstamais. Broliai išsiuntė laiškus savo draugams ir pažįstamiems į visą pasaulį, o laiškuose be sveikinimų ir linkėjimų buvo prašymas perduoti sveikinimus dar bent dešimčiai žmonių. Kai toks gausus sveikinimų ir linkėjimų sūkurys apskriejo pasaulį, šią idėją palaikė JAV bei kitos šalys. Taigi, šių dviejų brolių dėka šiandien lapkričio 21-ąją švenčiame Pasaulinę sveikinimosi dieną.

demotyvacija.lt_Kad-ir-kas-tu-bebutum-direktorius-destytojas-ar-studentas-iejes-i-nauja-aplinka-pasisveikink-pirmas_13754248171

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena

„Išsaugok dangų – apsaugok save – apsaugok ozono sluoksnį“.

Tikriausiai tikrai ne kiekvienas esame girdėję, kad rugsėjo 16-ąją yra minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena. Bet visi žinome, kad ozono sluoksnis saugo Žemę nuo žalingų ir net vėžį sukeliančių ultravioletinių spindulių.

Dar prieš 15-20 metų pradėta kalbėti apie ozono sluoksnio nykimą kaip apie vieną svarbiausių pastarojo laikotarpio ekologinių problemų. Kodėl šis sluoksnis toks svarbus mums? Todėl, kad smarkiai sumažėjus ozono sluoksniui mus ištiktų daugybė negandų:

  • Nevaldomai plistų kai kurios užkrečiamos ligos.
  • Katastrofiškai padaugėtų susirgimų odos vėžiu ir katarakta.
  • Dauguma žmonių apaktų.
  • Dėl smarkiai nukentėjusių augalų ir planktono suirtų dalis (ypač vandenų) mitybos grandinių.
  • Nederėtų kai kurios maistinės kultūros (pvz. ryžiai).
  • Vietovėse po ypač plonu ozono sluoksniu susidarytų ypatingai nuodingas rūgštusis rūkas.

Galime džiaugtis, kad dabar mokslininkai turi gerų žinių – pavojingai suplonėjęs ozono sluoksnis pamažu atsikuria. Ir nors mokslininkai mano, kad šio šimtmečio pabaigoje ozono netekimo problema taps istorija, ozono sluoksnis dar nėra visiškai atsistatęs, todėl turėtume ir toliau stengtis visas ozonui kenkiančias medžiagas keisti mažiau pavojingoms. O mums susiprasti gali padėti eko ženklai, žymintys ozono sluoksniui nepavojingas medžiagas.

 


ozone

Tarptautinė šokio diena

Tarptautinė šokio diena

Balandžio 29-oji 1982 m. UNESCO sprendimu paskelbta Tarptautine šokio diena. Ją gimė garsus prancūzų baletmeistras, žymus choregrafinio meno reformatorius ir teoretikas, “šiuolaikinio baleto tėvas” Žanas Žoržas Noveras.

Keli faktai, įrodantys šokių naudą:

  • Šokio metu dirba abu smegenų pusrutuliai, lavėja mąstymo sugebėjimai, gerėja atmintis.
  • Šokant mokomasi reguliuoti kvėpavimą, todėl smegenys aprūpinami pakankamu deguonies kiekiu.
  • Ilgainiui išmokstama koordinuoti judesius, susireguliuoja vestibuliarinis (pusiausvyros) aparatas.
  • Dažniau šokdami atsikratysite pykinimo nuo supimo važiuojant automobiliu, plaukiant laivu ir pan

Taip pat šokis yra puiki išeitis maloniai ir linksmai deginti kalorijas – 30 min. šokimo vidutiniu tempu prilygsta 30 min. jogos ir sudegina apie 175 kcal.

Mūsų mokyklos kieme taip pat vyko Tarptautinės šokio dienos paminėjimas, todėl dėkojame visiems dalyvavusiems ir stebėjusiems!

Ateityje linkime nelikti abejingiems ir judėti kartu su muzika!

Sokis

Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena

Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena

Kai 1616 m. balandžio 23-iąją dieną mirė trys literatūros šedevrų meistrai: Migelis de Servantesas, Viljamas Šekspyras, Inca Garcilaso de la Vega, niekas negalėjo įsivaizduoti, kad po 379 metų (1995m.) Paryžiuje UNESCO generalinė konferencija nuspręs šią dieną skirti knygų ir jų rašytojų visame pasaulyje pagerbimui.

Pirmieji šią dieną pradėjo švęsti Katalonijos miesto Italijoje gyventojai. Čia jau nuo seno gyvuoja tradicija dovanoti rožę pirkėjui, įsigijusiam knygą.

Visi žinome, kad knygos moko mus raštingumo ir praplėčia mūsų žodyną, bet taip pat jos žmogui suteikia žinių, skatina vaizduotę ir kūrybingumą, supažindina su kitų tautų kultūra.

Taigi mes kviečiame jus nelikti abejingiems ir knygą į rankas pasiimti ne tik pamokų metu ar kai rekomenduoja mokytojai, bet ir savo malonumui!

tumblr_static_d8xt6eayo3k0444co4kg8k4sw

Protmūšis Žemės dienai paminėti

Protmūšis Žemės dienai paminėti

Šį pirmadienį mūsų gimnazijoje vyko I-II klasių protmūšis, skirtas Žemės dienai paminėti. Jį sudarė 4 etapai: Žinduoliai, Augalai ir medžiai, Paukščiai, Žmogus. Kiekviename iš jų komanda turėjo atsakyti į 10 klausimų – nuo kiek šernas turi dantų? iki  koks plonosios žarnos ilgis?

Iš 8 komandų labiausiai mūsų Žemės augaliją ir gyvūniją pažįstanti buvo 1D klasės komanda. Sveikiname nugalėtojus!

Protmūšyje netrūko gerų emocijų ir naujų žinių. Visi dalyviai buvo sužavėti ir tikimės, kad tokių renginių bus kuo daugiau!

protmusis

Pasaulinė Vandens diena

Pasaulinė Vandens diena

Kovo 22-oji kasmet minima kaip Pasaulinė vandens diena. Jos tikslas – priminti žmogui vandens svarbą ir atsižvelgti į jo vartojimą.

Vanduo yra būtinas gyvybei, nes gyvybinei procesai gali vykti tik tuomet, kai ląstelėse yra pakankamai vandens.

Keletas įdomių faktų:

  • Žmogus per metus vidutiniškai išgeria apie 750 l vandens.
  • Vandens netenkama ir kvėpuojant – maždaug pusės litro per parą.
  • Apie 3 proc. Žemės vandens sudaro gėlas vanduo, o likusius 97 proc. – sūrus.
  • Be vandens žemėje nebūtų augmenijos, todėl nebūtų deguonies ir gyvybės.
  • Iš sugedusio čiaupo degtuko srovele per parą nuteka apie 1500 litrų vandens.

Vanduo – sveikatos ir grožio šaltinis, tik reikia protingai jį vartoti. Vanduo ne tik būtinas gyvybei, bet ir pats yra gyvybė. (A. Stepaitienė)

 

Lietuvai – 25-eri!

Lietuvai – 25-eri!

Šiandien švenčiame 25-ąjį Lietuvos gimtadienį, dar žinomą kaip Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai. Jame taip pat remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu.

Nepamirškime didžiuotis savo šalimi ir puošti savo didžiais darbais, bei švęsti, iškeldami trispalves!

image