„Darom” arba „Let’s do it World“ – tarptautinė aplinkosaugos akcija, kuri vienija daugiau nei 190 pasaulio valstybių. Ši akcija vyksta ir visoje Lietuvoje. ,,Darom“  yra ypatinga akcija, nes tai pirmasis masinis renginys Lietuvoje po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Per veiklos metus akcijose dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių ir bendromis jėgomis surinkta apie 35 000 t. atliekų. Valstybei šis judėjimas padėjo sutaupyti daugiau kaip 10 mln. eurų.

Mūsų gimnazija tradiciškai irgi dalyvavo akcijoje. Šį šeštadienį (2016-04-23) Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenės savanoriai tvarkė gimnazijos aplinką ir paskirtą miesto dalį. Po talkos buvo vaišės.

Žmonės, kurie nedalyvavo šioje akcijoje, yra raginami apsitvarkyti namų aplinką arba radus numestą šiukšlę ją pakelti ir išmesti. Tai yra didžiulė pagalba, juk net liaudies išmintis sako, kad daug rankų didžią naštą pakelia.

Kiekvienas turime pradėti nuo savęs!

 

Nuotraukos: http://www.mrjg.lt/node/52

Nesvarbu, ar besidžiaugdami jau pavasarėjančiu oru važiuojame dviračiu, ar einame pėsčiomis, sėdime automobilyje ir stebime, kaip vairuoja kiti, ar vairuojame patys, visi mes esame eismo dalyviai.

Saugaus eismo diena turėtų būti svarbi mūsų gimnazijos vyresniesiems mokiniams, kurie jau vairuoja automobilius patys. Vieni vairuotojai važiuoja atsakingai, o kitus, išvydus kelyje, norisi užsikasti po sniegu, nors ir to jau nebeliko… Nuo nelaimės nė vienas nėra apsaugotas…

Dažnai tenka sutikti žmogelius, kurie mėgsta ,,prasinešti“ ant savo ,,metalinių žirgų“. Jeigu nebūtų girdėti ,,žvėries“ riaumojimo, tai atrodytų, kad pats nelabasis praskrido. Suprantu: smagu, saulė šviečia, linksma, norisi šiek tiek adrenalino, tačiau pagrindinėmis gatvėmis geriau likimo nebandyti. Jeigu norite „nusisukti sprandą“ – geriau eikite galvą į sieną patrankyt. Bent jau kito nesužeisite. O jeigu trūksta adrenalino, yra įvairių visuomenei naudingų darbų. Pavyzdžiui, galite pabandyti gatvių šiukšlintojams, ypatingai tiems, kurie atrodo ypač ,,malonūs“, parodyti kur šiukšlinė.

Kiekvienas galime paminėti Saugaus eismo dieną. Susimąstykime, ar visada atsakingai elgiamės kelyje, o jeigu tai atrodo pernelyg sudėtinga – bent jau nusišypsokime per perėją praleidusiam vairuotojui.

…

Daugiau Daugiau

„Negalima teigti, kad tu būtinas gyvenimui: tu – pats gyvenimas. Tu pripildai mus džiaugsmu, kurio negalima paaiškinti mūsų jausmais. Su tavimi mes atgauname jėgas, kurias buvome praradę. Tavo dėka mumyse vėl atgyja mūsų širdies šaltiniai. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje“.

Tokius žodžius vandeniui skyrė garsus prancūzų rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi.

Turbūt visi žinome, kad vanduo yra labai svarbus gyviems organizmams. Netgi toks pažengęs organizmas kaip žmogus, nevalgęs gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs numirs aštuntą parą… Vanduo mums yra kasdienybė, todėl dažnai nesusimąstome, koks jis mums yra svarbus ir kokią įtaką mes darome vandeniui, Žemei. Mes dažnai veltui eikvojame vandenį, jį teršiame, taip pažeisdami Žemės ekosistemą. Šiam reiškiniui paminėti ir yra skirta Pasaulinė vandens diena.

Jeigu dar netikite, kad vanduo yra svarbus, ar nesutinkate, kad mes vandenį naudojame neatsakingai, paskaitykite šiuos faktus:

• Apie 21 proc. nepanaudoto geriamojo vandens nuteka į kanalizaciją.
• Kai vanduo semiamas iš šulinio kibiru, vienas žmogus per parą sunaudoja 25-40 litrų. Bute, kur įrengtas vandentiekis ir sanitariniai mazgai, sunaudojama 200-240 litrų, o kartais ir daugiau vandens.
• Per parą ištekės iki 500 litrų vandens, jeigu iš čiaupo tekės ne storesnė už degtuką nepertraukiama vandens srovelė. Jei vanduo tik lašės, per tą patį laiką jo prarasime 60-180 litrų, o per mėnesį – apie penkias tonas. Jei nesandarus tualeto bakelis, per parą galima netekti net iki 1500 litrų vandens.
• Per tą laiką, kol perskaitėte šiuos 3 pirmus faktus, besivystančioje pasaulio šalyje mirė 1 vaikas nuo nešvaraus geriamojo vandens sukeltų ligų.
• 25 proc. pasaulio populiacijos neturi švaraus geriamojo vandens.
• Mažiau nei 1 proc. viso geriamojo vandens, kurį tiekia miesto vandentiekis yra suvartojamas maistui kaip gėrimas.
• Vanduo sudaro 75 proc. žmogaus smegenų masės, lygiai tiek pat vandens sudaro medžius.
• Kiekvieną dieną JAV į vandens telkinius išpilama 500 tūkst. tonų teršalų.
• 5 litrai išpiltos naftos gali pasklisti vandens paviršiumi kaip 3,2 hektaro ploto dėmė.
• 97 proc. pasaulio vandens yra sūrus arba kitaip negeriamas, 2 proc. – sušalęs ledynuose, o likęs 1 proc. yra naudojamas žmonijos.

Iš vandens gauname gyvybinės energijos, stiprybės ir atgaivos. Bet kartais vanduo gali būti ne tik gyvybės nešėju, bet ir griovėju. Dėl neatsargaus elgesio su gamta gali kilti potvyniai, nusinešdami daug gyvybių. Kasmet vis tirpstantys pasaulio ledynai įspėja, kas laukia Žemės po kelių dešimčių metų. Užmerkime akis ir minutėlę įsivaizduokime, kad Žemėje dingo vanduo. Išdegę miškai, išsekę žmonės ir gyvūnai, nuo sausros suskilinėjęs žemės paviršius… Net ir pagalvoti baisu. Todėl negalvokime, bet veikime. Gerbkime ir saugokime. Tik saugodami ir gerbdami gamtą, mes galime išsaugoti save ir savo senutę planetą. Mes kiekvienas esame lašelis didžiuliame Žemės vandenyne.

Viltenė Čibirkaitė ir Leta Aleknavičiūtė

 

,,Lietuva, Lietuva, lūpos taria be garso.
Vesk ir drąsink mane ir dabar, ir visada.”
Rondo ,,Lietuva“

Dainuodami šią dainą, sveikiname Lietuvą su devyniasdešimt aštuntuoju gimtadieniu. Vienas svarbiausių lietuvių bruožų – vienybė. Šią vienybę galime parodyti ir tokiu, atrodo, smulkiu dalykėliu – šios dainos žodžiais. Juos gerai žino dauguma mokyklos mokinių (bent jau pirmokai), nes šią ,,Rondo‘‘ dainą dainuojame per muzikos pamokas. O kuo vis dėl to svarbi Vasario 16-oji?
Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą – dokumentą, skelbiantį, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis (o jeigu paprasčiau – paskelbė Lietuvos nepriklausomybę). Tame pačiame posėdyje buvo priimti mums brangūs Lietuvos simboliai – Lietuvos trispalvė, herbas ir himnas. Mūsų mokykla gali pasigirti tuo, kad net šeši iš dvidešimties Nepriklausomybės akto signatarų mokėsi mūsų mokykloje! Juos galime vadinti tikrais drąsuoliais, nes jiems grėsė suėmimas. 1918m. vasario 16 – osios aktas tapo pagrindu, kuris vienijo žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.
Sveikiname su Vasario 16 – ąja! Tegul visada Lietuvos vardas skamba mūsų širdyse, o vienybė būna mūsų galybe.

Metų pabaigoje įprasta prisiminti svarbius prabėgusius įvykius. Šį rudenį mūsų gimnazijoje užderėjo daugybė renginių, kuriuos vertėtų prisiminti, todėl kviečiame pažiūrėti šį filmuką. Galbūt vieniems patiks nuotraukose ieškoti savęs, kitiems – tiesiog sukels gerų prisiminimų.

Tikimės, Jums patiks 🙂