Pagal
Kategorija: Laisva

Rugsėjo 1-oji!🎈

Rugsėjo 1-oji!🎈

Mieli moksleiviai!

Tikimės, jog turėjote nuotykių, iššūkių ir stebuklų pilną vasarą, išpildėte savo planus, troškimus bei pailsėjote. Vos pažvelgę į kalendorių matome, jog beliko kelios rugpjūčio dienos. Tai reiškia, jog Rugsėjo 1-oji diena artėja! Rygiškių Jono gimnazija kviečia į mokslo metų pradžios šventę, kuri vyks rugsėjo 1-ąją dieną 9 val. gimnazijos kieme.

Iki susitikimo!

Nuskambėjo paskutinis skambutis! 🔔

Nuskambėjo paskutinis skambutis! 🔔

Kaip ir kiekvienais metais, Rygiškių Jono gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis, skelbiantis ne tik mokslo metų pabaigą mūsų abiturientams, bet ir naują pradžią.
Jau nuo pat ankstyvo ryto mūsų gimnazijos vyriausieji pradėjo minėti šią ypatingą šventę: pasitiko saulę aplankydami gimnazijos direktorių Vilhelmą Petkevičių ir savo mylimiausius auklėtojus, pokštaudami gimnazijos kieme ir linksmindami kitus gimnazistus. Mokykloje abiturientai surengė tikrą cirką ir sukūrė ypatingą atmosferą, kurią ne tik jie, bet ir visa gimnazijos bendruomenė prisimins dar ilgai.


Na, o laikrodžiui mušant lygiai 12:00 abiturientai buvo pakviesti į paskutinę pamoką mūsų mylimoje gimnazijoje. Tradiciškai, pamoką jiems pravedė vienuoliktokai, kuriems jau nuo šiandien atiteko garbė vadintis gimnazijos vyriausiais. Ko gero, šis skambutis simbolizavo ne tik paskutinį atsisveikinimą su pamokomis abiturientams, bet, kaip minėta anksčiau, naują pradžią trečiokams – ateinančius abitūros metus.
Taigi, sveikiname abiturientus ir linkime niekada nepasiduoti, nebijoti klysti ir, kad ir kas benutiktų, siekti savų užsibrėžtų tikslų. Sėkmės!

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos jubiliejus!

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos jubiliejus!

Gimimo diena – svarbi šventė visai šeimai.Šiais metais mūsų gimnazijai sukako 150 metų! Tai garbingas amžius, todėl mes, Rygiškių Jono gimnazijos šeima, šventėme visą savaitę. O ką jau kalbėti apie prieššventinę ruošą…

 

 

Gegužės aštuntąją dieną skyrėme draugams. Vėsus oras neišgąsdino, nes dalinomės šiluma:  dovanojome vienas kitam apsikabinimus, stebėjome gimnazijos draugų (J. Totoraičio progimnazijos ir Sūduvos gimnazijos atstovų pasirodymus) ir pirmą kartą sušokome bendrą flashmob‘ą.

© Marijampolės Rygiškių Jono Facebook puslapis

Daugiau nuotraukų galite pamatyti čia.

Vaizdinę medžiagą galite pamatyti čia.

Gegužės devintoji – dainų diena. Dainos puikiai atspindi emocijas.  Kai širdyje nebetelpa džiugesys, belieka jį paleisti su daina, todėl dainavome patys ir klausėmės kitų prasiveržusio džiaugsmo natų.

Mūsų džiugesio galite pasiklausyti čia ir čia.

 

Gegužės dešimtąją dieną dėkojome vieni kitiems, dovanojome dovanas, teikėme nominacijas ir šildėmės šokdami. Žinoma, padėkojome ir sukaktuvininkei – įteikėme gimtadienio dovanas ir ją apkabinome. Taip pat nuėmėme šių metų derlių – vyko padėkos raštų ir diplomų teikimas, kurio metu buvo pagerbti ne tik gimnazistai puikiai pasirodę mieste ar net respublikoje, bet ir jų mokytojai.

© Marijampolės Rygiškių Jono Facebook puslapis

Daugiau nuotraukų galite pamatyti čia.

Gegužės vienuoliktoji – torto diena. Kokia gimimo diena gali prabėgti be torto?

© Marijampolės Rygiškių Jono Facebook puslapis

Daugiau nuotraukų galite pamatyti čia.

Gegužės dvyliktąją dieną atsirito šventės kulminacija. Visą dieną dainavome, šokome. Gimnazija sulaukė dar daugiau svečių – draugų iš Suomijos, Marijampolės savivaldybės, išsibarsčiusių šeimos narių – buvusių gimnazistų ir netgi ministro pirmininko S. Skvernelio.

© Marijampolės savivaldybė Facebook puslapis

Daugiau nuotraukų galite pamatyti čia.

Taip pat kelias akimirkas iš renginio galite rasti čia, čia ir čia.

Gegužės tryliktąją dieną į gimtąjį lizdą it paukščiai parskrido įvairių laidų gimnazistai, kurie džiugina savo giesmėmis kitus lizdus.

© Marijampolės Rygiškių Jono Facebook puslapis

Daugiau nuotraukų galite pamatyti čia.

 

Smagiausia, kad džiaugėmės ne vieni, mūsų šventinė nuotaika nuvilnijo per visą miestą. Kviečiame pasižiūrėti ir Marijampolės televizijos reportažus apie padėkos dieną ir šventinę dieną.

Interviu su į Ameriką vykstančia Ieva Taraskevičiūtė

Interviu su į Ameriką vykstančia Ieva Taraskevičiūtė

Nuo 1992-1993 mokslo metų JAV privačių mokyklų asociacijos įkurta nepelno siekianti organizacija ASSIST suteikia Lietuvos mokyklų dešimtų klasių moksleiviams galimybę metus laiko (vienuoliktoje klasėje) mokytis JAV privačiose mokyklose. Tai puikų išsilavinimą teikiančios mokyklos, į kurias moksleiviai iš JAV ir viso pasaulio patenka konkursų būdu. Kasmet konkurse varžosi daugybė moksleivių iš visos Lietuvos, todėl mes su džiaugsmu norime pranešti, kad šiemet atrankoje dalyvavusi ir laimingą bilietą į Ameriką laimėjusi moksleivė yra Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos 2 D klasės gimnazistė Ieva Taraskevičiūtė. Kviečiame daugiau sužinoti apie ruošimąsi ir jos patirtį konkurse iš pirmų lūpų.

  • Tikriausiai visi pirmiausia norėtų sužinoti, kaipgi kilo mintis sudalyvauti ASSIST organizacijos rengiamoje programoje. Ar pati sugalvojai išbandyti savo jėgas konkurse, o gal šią idėją pasiūlė mokytojai, draugai?

Pati apie šią programą tikrai nebūčiau sužinojusi, jeigu informacijos nebūtų pateikę mokytojai. Išgirdusi apie tokią galimybę pajaučiau, kad kažkas mintyse kirba. Dar nemažai laiko dvejojau, tariausi ir su šeimos nariais, ir su draugais, bet galų gale apsisprendžiau išbandyti savo jėgas.

  • Išvykti vieneriems mokslo metams į užsienį turi būti išbandymas ne tik pačiam moksleiviui, bet ir jo tėvams, draugams bei mokytojams. Kaip reagavo tave supantys žmonės, sužinoję apie tavo ketinimą dalyvauti atrankoje, ir ar pasikeitė jų požiūris, tau tapus vienai iš programos dalyvių?

Kol viskas buvo tik kalbų lygmenyje, visi buvo ramūs. Vieni sakė, kad tai – nesąmonė, „ką ten galima toj Amerikoj veikt“. Kiti skatino, džiaugėsi, kad, jei viskas praeis sėkmingai, turėčiau tokią galimybę pamatyti kitą kultūrą ir skirtingą žemyną. Po to, kai sužinojau, jog pasiekiau finišą, dauguma džiaugėsi, kartu ir tie, kurie abejojo konkurso prasme. Tikriausiai galima sakyti, jog požiūris pasikeitė! Mano klasė padarė man didžiulę staigmeną, kai sužinojau naujieną!

  • Metus mokytis užsienyje – neįkainojama patirtis. Bet gauti specialią stipendiją, suteikiančią galimybę mokytis privačioje JAV mokykloje, tikrai nėra lengva. Papasakok plačiau apie rengiamą konkursą stipendijoms gauti. Ar neišgąsdino konkurencija ir netgi keliais etapais vykstanti atranka? Ar pasiruošimas jai prasidėjo tik šiais mokslo metais? Gal su atrankos pabaiga pasibaigė ir tavo ruošimasis kelionei, ar priešingai – tik dar labiau suintensyvėjo?

Kai dar tik svarsčiau apie bandymą dalyvauti, skaitant visus nuostatus dėl stipendijos ir apskritai konkurso reikalavimus raibo akys. Išsiaiškinau, jog iš visų šalių dalyvių, atsiunčiančių anketas pirmajam etapui, galimybė pasimokyti Amerikoje nusišypso tik trylikai procentų, todėl tikrai nesitikėjau, kad laimėsiu. Pradėjusi pildyti dokumentus galvojau, kad jų net neišsiųsiu – visko buvo tiek daug! Jei būčiau sužinojusi apie programą anksčiau, dokumentus tikriausiai būčiau paruošusi prieš žymiai daugiau laiko. Paskutinė išsiuntimo data buvo lapkričio 26 diena, o aš juos pašte paleidau likus dviem dienoms. Kai gavau pakvietimą į anglų kalbos testą Kaune, supratau, jog viskas gerai. Paskui su nerimu mėnesį laukiau laiško, ar esu pakviesta į interviu su ASSIST atstovais iš JAV. Galiausiai kovo trečiąją sulaukiau pranešimo, jog praėjau atranką. Nuo tos dienos, praėjus gerai savaitei fazės „o Dieve, aš važiuosiu į Ameriką!“, pradėjau labai rimtai ruoštis ateičiai – reikia būti pasiskiepinusiai nuo įvairiausių ligų, pildyti kitus svarbius dokumentus. Pirmiausia, žinoma, pasidariau pasą!

  • „Lietuvos ryto“ tinklaraščiui duotame interviu Kazickų šeimos labdaros ir paramos fondo administratorius Zenonas Bedalis minėjo, kad norintiems dalyvauti ASSIST programoje faktiškai yra tik du reikalavimai – moksleivis turi būti subrendęs išvažiuoti ir metus praleisti svetimoje aplinkoje bei gerai mokėti anglų kalbą. Kas, tavo nuomone, daro didžiausią įtaką savarankiškos asmenybės formavimuisi? Kurie iš šių veiksnių labiausiai paveikė tave tau bręstant ir augant kaip asmenybei?

Didžiausią įtaką savarankiškai asmenybei, mano manymu, daro įvairūs išgyvenimai. Kiekvienas žmogus patiria „lūžį“ sukeliančius dalykus skirtingu metu. Kai kurie jų – skausmingi, kiti – džiaugsmingi, praturtinantys. Mano atveju, šis lūžis tikriausiai ir bus kelionė į Ameriką – savarankiškai gyvenusi ilgą laiką dar nesu. Tai šiek tiek baugina, bet ir padaro šį nuotykį dar pilnesnį išbandymų ir naujų patirčių.

Įdomus sutapimas – mano viešojo kalbėjimo tema kaip tik buvo apie jaunos asmenybės formavimąsi. Kalbėjau apie meną. Jis mano asmenybę vis dar augina, be to, manau, jog tobulėti reikia visada, nenutrūkstamai. Neatsiejama mano dalis yra muzika, su kuria draugauju nuo trejų metų – tada pirmą kartą pagrojau pianinu. Manau, jog ji labai svariai prisidėjo prie mano lakios vaizduotės ir pasaulio suvokimo. Taip pat ši meno šaka labai plečia akiratį, kadangi pasaulis yra tiesiog pertekęs įvairiausių stilių muzikos iš tolimiausių pasaulio kraštų. Labiausiai mane paveikė prieš keletą metų pradėta klausyti roko muzika, nes iš esmės pasikeitė mano požiūris į kitas, nepopuliarias muzikos rūšis, kokia iki tol buvo jau minėtasis rokas (o gal prie efekto prisidėjo ir įkaršty besipuikuojanti paauglystė). Vienaip ar kitaip, mano asmenybę labiausiai formuoja muzika.

  • Kada susikirto tavo ir anglų kalbos keliai? Kas lėmė tokias geras anglų kalbos žinias ir tokius aukštus pasiekimus šios kalbos olimpiadose?

Kaip ir visi maži vaikai, buvau apsupta ne vien lietuviškos, bet ir užsienietiškos muzikos (labiausiai angliškos), tai ir mėgdžiodavau žodžius taip, kaip išgirsdavau. Kai prasidėjo anglų kalbos pamokos, aš iškart panorėjau suprasti, apie ką yra mano klausoma muzika. Gerokai pramokusi „mokyklinės“ kalbos, pradėjau žiūrėti animacinius filmukus, filmus, įvairius interviu anglų kalba – jie „išlaisvino“ mano kalbėjimą angliškai. Taip pat daug prisidėjo ir domėjimasis užsienio atlikėjais, kadangi susikūriau paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame visi bendrauja angliškai.

Mano žinioms plėstis be aukščiau išvardintų dalykų labiausiai padeda mano anglų kalbos mokytojos – tiek buvusioje mokykloje, tiek mūsų gimnazijoje. Dabar mokausi pas mokytoją Jolantą Karalienę – pamokose visada jaučiu susidomėjimą dėstomu dalyku, motyvaciją plėtoti savo rašymo sugebėjimus. Kelią į olimpiadą, manau, praskynė mano rašiniai – tai vienas didžiausių mano pomėgių.

  • Pagal ASSIST programos taisykles moksleiviai patenka į privačias, vienas geriausių laikomas JAV mokyklas. Tačiau įvairios mokyklos orientuojasi į įvairias sritis – sportą, meną, tiksliuosius mokslus, o programos dalyvis mokyklos pasirinkti negali. Ar jau esi informuota, į kokią mokyklą esi priimta? Jei taip, kokią išankstinę nuomonę apie ją jau esi susidariusi?

Prieš dvi dienas gavau laišką iš savo būsimos mokyklos! Tai – Darlington School Džordžijos valstijoje, Romo mieste. Išnaršiau visą jų internetinį puslapį – mokomų dalykų pasirinkimai tikrai nustebino. Matematikos kursas, rodos, labai panašus į šiemet mokytąsi. Tarp gamtos mokslų pasirinkimų yra net zoologija! Muzikiniams gabumams plėsti yra net keli chorai, koncertinės grupės, taip pat vedamos sustiprinto lygio muzikos teorijos pamokos, kurias planuoju pasirinkti. Mane nustebino, jog šioje mokykloje mokosi ne vien gimnazistų amžiaus mokiniai, o ir pradinukai, nes dauguma mokyklų, kuriomis domėjausi, moko 9-12 klasių mokinius. Esu nusiteikusi labai pozityviai – mokykloje netrūksta įvairių kultūrų atstovų, taip pat ją gaubia įspūdingas kraštovaizdis – šalia telkšo Silver Lake ežeras. Kol kas dar negavau informacijos apie dalykų pasirinkimų pasiūlymus būtent vienuoliktai klasei, todėl mano entuziazmui bus kur augti!

  • 2004-aisiais metais į JAV išvykusi programos dalyvė Eglė Blekaitytė teigė: „Per tuos metus, praleistus JAV, gavau labai daug. Pasikeitė mano mąstymas, požiūris į daugelį dalykų, galėjau išbandyti tai, ko Lietuvoje nėra.“ Turbūt visi sutiksime, kad tai skamba išties nuostabiai, bet išvykę už Atlanto moksleiviai šį tą ir praranda – ten jie nesimoko gimtosios kalbos bei Lietuvos istorijos, praranda tiesioginį ryšį su tėvyne. Ar tau tai neatrodo per didelė kaina už galimybę mokytis prestižinėje JAV mokykloje? Kaip žadi palaikyti ryšį su Lietuva – tėvais, artimaisiais, draugais?

Manau, jog tai yra puiki galimybė, pasitaikanti ne kiekvienam žmogui, bandžiusiam ją gauti. Aš nusiteikusi taip: laikas, praleistas ten, bus nuostabi patirtis, kuria grįžusi pasidalinsiu su visais. Reikia plėsti savo akiratį, turėti troškulį atradimams ir savęs išbandymams. Juk dėl to, kad vaikščiosiu už Atlanto, Lietuvos istorijos nepamiršiu, taip pat praplėsiu savo anglų kalbos žinias. Lietuvių kalba bendrausiu su visais artimais žmonėmis, naudodamasi šiuolaikinėmis technologijomis, todėl ir jos nepamiršiu. Puoselėju viltis, jog kam nors pavyks atvykti manęs aplankyti. Tokio šanso praleisti negaliu – juk ne be reikalo jis pasitaikė mano kelyje. Tai būtų, šmaikščiai pasakius, šventvagystė!

  • Ir pabaigoje, kokias išvadas jau spėjai padaryti apie dalyvavimą programoje? Ką patartum gimnazistui, pasiruošusiam kitais metais išbandyti savo jėgas ASSIST programoje?

Tikiuosi, jog kitais metais dalyvių iš mūsų gimnazijos bus. Teks nusiteikti, jog paruošti pirmuosius dokumentus bus labai sunku, nes lapų atrodys per daug, o ASSIST logotipą matysite sapnuose. Pradėkite viską pildyti likus daug laiko iki nustatytos datos, tada nereikės skubėti ir verstis per galvą. Reikalingos ir anglų kalbos, matematikos mokytojų bei mokyklos administracijos rekomendacijos, teks rašyti rašinį apie save, pildyti ilgą anketą apie savo veiklą ir nepamiršti kiekvienos smulkmenėlės, nes tolesniuose etapuose ji gali turėti labai didelę įtaką. SVARBIAUSIAS PATARIMAS: atidžiai perskaityti visus reikalavimus, nors lapai su dokumentais atrodo nuobodūs. Vienoje formoje radau, jog reikia parašyti rašinį, tad ėmiau ir parašiau tris su puse tūkstančių žodžių. Atsidariusi kitą formą pamačiau, jog yra žodžių limitas – tūkstantis. Jei būčiau perskaičiusi tai anksčiau, mano sekmadienis būtų tęsęsis keliomis valandomis ilgiau.

Niekada nebijokit išbandyti savęs net ir pačiose neįtikėčiausiose srityse! Tikriausiai 90-čia procentų galiu teigti, kad tokia patirtis kaip mano bus vienas nuostabiausių įvykių, apie kurį pasakosiu net savo anūkams (nepaisant jaučiamos 10 procentų grėsmės, jog besimaudant man koją nukąs krokodilas arba cunamis išplukdys į negyvenamą salą, bet šį sakinį ignoruokite).

Daugiau informacijos apie ASSIST: http://www.assist-inc.org/lithuania

Menų takas

Menų takas

Jau kuris laikas mūsų gimnazijos foje mokinių ir kitų mokyklos bendruomenės narių dėmesį patraukia įstabūs paveikslai ant drobės. Jie – tai puikus spalvoto mokinių vidinio pasaulio atspindys, vienas iš būdų atskleisti savo paslaptingąją sielą. Dabar tapybos darbai perkelti į koridorių ir sudaro menų takų. Daugiau apie šią parodą papasakoti paprašėme mūsų mokyklos dailės mokytojos Zitos Kisielienės.

Pirmiausia, papasakokite plačiau apie didelio mokinių susižavėjimo sulaukusį projektą. Kaip kilo mintis pasiūlyti mokiniams sukurti dabar mokyklos fojė eksponuojamą parodą? Ar mokiniai ir kiti mokyklos bendruomenės nariai maloniai siūlėsi bendradarbiauti ar vis dėlto reikėjo juos (ypač mokinius) šiek tiek paskatinti?

Labai džiaugiamės, kad sulaukėme didelio palaikymo iš gimnazijos direktoriaus, tai jis šiai tapybos darbų parodai surado erdvę,  padėjo apsirūpinti reikalingomis darbo priemonėmis.

Gimnazijos fojė tapybos darbai ,,apsigyveno” tik laikinai, vėliau visi iškeliaus į pastovesnę jiems skirtą vietą – menų taką. Šaunu, kad gimnazijoje  yra kur eksponuoti mokinių kūrybą, menams skiriama didelė erdvi  foje,  šviesus koridorius.

Šie metai gimnazijai yra ypatingi. Todėl stengėmės, kad ir mūsų darbai būtų kiek galima geresni, įdomesni, tai tarsi dovana gimnazijos 150 metų jubiliejui.

Šiais metais tai trečioji mokinių  kūrybinių darbų paroda. Pirmąjį pusmetį fojė pristatėme portretų parodą ,,Aš ir mano autoritetai”, gimnazijos informaciniame centre  kalėdinių atvirukų parodą.  Dar planuojame parodyti ekslibrisų ir keramikos darbus.

Manyčiau, kad  visi darbai ir kūryba prasideda nuo idėjos ir palaikymo. Mokinius raginu dalintis savo  idėjomis, įspūdžiais, mintimis, emocijomis, išgyvenimais, darbus nekurti vien sau, o parodyti ir kitiems.

  

Parodą su daro įvairaus stiliaus ir atlikimo darbai. Ar yra juos vienijanti tema? Ar buvo nustatytos kažkokios taisyklės mokiniams?

Mokiniams buvo suteikta neribota kūrybinė laisvė. Darbus vienijo formatas ir atlikimo technika, o temą rinkosi patys kūrėjai-  kas įdomu, prasminga, kas džiugina ar kelia nerimą, ką nori vaizdu pasakyti žiūrovui. Tai tarsi dailės egzamino kūrybinis darbas.

Yra žinoma, kad jūs su mūsų mokyklos mokiniais dažnai dalyvaujate įvairiuose konkursuose ir projektuose. Iš kur semiatės įkvėpimo ir kur randate stiprybės išjudinti šiuolaikinį jaunimą?

Jaunimą  raginu dalyvauti prasminguose projektuose ar konkursuose ir išnaudoti siūlomas galimybes. Visiems mokiniams pristatau vieną ar kitą pasiūlymą, o toliau jau jų reikalas priimti ar atmesti. Idealu, kai viskas vyksta natūraliai,  laisvanoriškai, nuoširdžiai, supratingai. Kartais reikia padrąsinti, išsklaidyti abejones, padėti paieškoti idėjų, minčių. Juk kūryba yra toks dalykas, kad kartais nežinai, koks bus rezultatas.

Parodos gimnazijoje nėra neįprastas dalykas, tačiau tikriausiai norėtųsi išvysti mokinių gabumų atsiskleidimą mene daug dažniau. Kas, jūsų nuomone, galėtų padrąsinti kuriančius jaunuolius norėti pasidalinti savo meno darbais? Ar dažnai juos paskatina geri pažymiai?

Labai svarbu bendraamžių, tėvų, kitų autoritetų palaikymas ir pavyzdys, geranoriškas, nuoširdus bendravimas, darbo prasmės suvokimas. Kūrėjui svarbu turėti idėją, tikslą, realizuoti save, ir tada pažymys nėra labai reikšmingas, bet įvertinimas motyvuoja.

Vis dėlto paroda sulaukė daug dėmesio ir suteikė galimybę mokinius bent akimirkai stabtelėti ir su draugais aptarti ar tiesiog pasigrožėti bendraamžių darbais. Ar toks ir yra kuriamų parodų tikslas? Kaip manote, ką kiekviena paroda duoda joje apsilankiusiems?

Paskutinį klausimą palieku atsakyti žiūrovui. Kūrėjams taip pat labai įdomu sužinoti kitų nuomonę.

Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas.“ (Vydūnas)

  

Kino dirbtuvės Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje

Kino dirbtuvės Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje

Kovo 20-21 dienomis mūsų mokykloje jau trečiąjį kartą ūžė kūrybinės kino dirbtuvės! Talentingieji režisieriai Marat Sargsyan ir Andrius Blaževičius dalyviams metė sudėtingą iššūkį – sukurti dokumentinį filmą apie tai, kas yra šalia mūsų. Mokiniai įnirtingai darbavosi abi dienas: generavo originalias idėjas, dūzgė koridoriuose, sukiodamiesi su kameromis, ėmė interviu iš mokytojų ir ne tik (kelis kartus, tikriausiai, gavo ir pylos ). Tačiau per šias dienas jaunieji režisieriai pasisėmė vertingos patirties ir puikiai praleido laiką. Dirbtuvėse darbavomės ir mes, RJG.lt komanda, todėl nepraleidome progos pabendrauti, šiek tiek pašmaikštauti su tikraisiais režisieriais ir sužinojome įdomių ir keistų detalių apie juos!

Ieva Taraskevičiūtė

Paprašėme režisierių užpildyti anketas, kurios padėtų apie juos daugiau sužinoti.

VARDAS: Andrius

PAVARDĖ: Blaževičius

JEI BŪČIAU GYVŪNAS, RINKČIAUSI: šunį

MĖGSTAMIAUSIA SPALVA: raudona

MĖGSTAMIAUSIAS FILMAS: „Tvano nebus“ režisierius MARAT SARGSYAN

NEMĖGSTAMIAUSIAS FILMAS: „Emilija iš laisvės alėjos“

KEISTAS TALENTAS: moku daryti bangas su pilvu

JAUČIU SILPNYBĘ: sausainiams ir čipsams

VARDAS: Marat

PAVARDĖ: Sargsyan

JEI BŪČIAU GYVŪNAS, RINKČIAUSI: delfiną

MĖGSTAMIAUSIA SPALVA: žalia

MĖGSTAMIAUSIAS FILMAS: „Metų laikai“ režisierius Artavazot Peleshjan

NEMĖGSTAMIAUSIAS FILMAS: neturiu

KEISTAS TALENTAS: matyti

JAUČIU SILPNYBĘ: gyvenimui

Uždavėme režisieriams keletą klausimų. Užrašyti paprastus, konkrečius atsakymus, man nekilo ranka. Režisierių tarpusavio ryšys, bendravimas ir charakterio ypatumai atsiskleidžia būtent tarp eilučių, atsakymų. Be to, kaip galima nepasidalinti užkulsiais, kai pats Maratas Sargsyanas mokė paėmus interviu niekada iš karto neišjungti kameros, nes kadrai, kai žmogus atsikvepia ,yra patys „skaniausi“. (Konkrečius klausimus ir atsakymus galite perskaityti tamsesniu šriftu.)

Kas paskatino sukti režisūros keliu?

  • Sugalvok vieną sakinį. Nepasakosi visko, – pamokė M. Sargsyanas.
  • Nuo mažumės mėgau žiūrėti filmus ir pasakoti istorijas. Ir viskas. Vienas sakinys. Na, Maratai, dabar tu, – pasisuko į kolegą A. Blaževičius.
  • .. Turbūūūt režisieriaus keliu mane privertė nueiti aštuoniasdešimt devintais metais pamatytas video magnetafonas, nes pirmą kartą pamačiau, kad filmą galima stabdyti, pagreitinti, sulėtinti – man buvo vienuolika metų, – pasidalino Maratas.

 

Koks Jūsų požiūris į šiuolaikinį jaunimą?

 

  • Geras, geras… Galėtų daugiau knygų skaityt ir filmų gerų, o ne blogų žiūrėt, – pastebėjo Andrius.
  • Aš pritariu ir galiu papildyti. Man atrodo, kad prie visų technologijų ir kai visko yra daug, trūksta nuomonės. Reikia, kad jaunimas turėtų savo nuomonę ir taip lengvai nepasiduotų visiems tiems pigiems mados „reikalams“ ir netaptų kažkokių daiktų bangos auka, kad būtų savarankiškesni, tvirtesni – mąstantys. O visa kita – tai geručiai, – nusišypsojo Maratas.

 

Ko palinkėtumėte mūsų gimnazistams?

 

  • Aš Jums palinkėčiau, kad Jūs visą laiką nepamirštumėt, kad Jūs esate ne tik vaikai, bet Jūs esat žmonės, kurie turi savigarbą, unikalumą ir sąžinės ribas, yra visuomenės dalis, bet tuo pačiu ir asmenybės, – pamokė M. Sarsyanas.

 

Kokie filmai yra „geri filmai“?

 

  • Geri filmai yra tie, kuriuose nėra pasakyta, kas yra gerai, o kas – blogai. Filmas turi priversti mąstyti. Šitame filme, kurį nelabai mėgsta ponas, – Maratas rodo lapą su Andriaus atsakymais, – labai aiškiai nurodoma, ką Jūs turite pajausti. Jūs verčiami jausti patriotiškumą, yra vaizduojama tik viena pusė, o kita – nerodoma. Tai ir yra blogi filmai,kuriuose aiškiai yra rodoma viena pusė ir Jūs niekada neturite šanso mąstyti kitaip. Jūs tampate filmo auka, sėdite pusantros valandos, filmas Jūsų galvą padaro kvadratine ir išeinat iš filmo euforijoje. Dar ten tokiais efektais sužaidžia: iš viršaus pafilmuoja –  gražūs vaizdeliai. Geri filmai – neaiškina kaip gyvent, bet padeda Jums suprasti. Turbūt aš čia sudėtingai sakau, bet nenoriu labai primityviai pasakoti. Jūs esate mąstantys žmonės. O Andrius atsako… – nutęsė Maratas.
  • Tą patį. Aš visiškai pritariu. Tiesmuki filmai yra blogi, o filmai kurie duoda erdvės pamąstyti yra geri filmai, – apibendrino Andrius.

 

Dėkojame režisieriams už pamokas, idėjas ir gerai praleistą laiką. Linkime sėkmės kūrybiniame kelyje!

Viltenė Čibirkaitė

Sukurti filmukai :

Muzikinis rūsys

Mitai apie Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją

Kvietimas!

Kvietimas!

Labai visus kviečiame drauge švęsti mūsų mokyklos 150 metų jubiliejų! O ypač laukiame buvusių gimnazijos auklėtinių 😊 ( daugiau informacijos rasite paspaudę ant straipsnio pavadinimo arba ant dešinėje pusėje esančios nuorodos RJG 150 😊 )